Pasaulinių karų amunicija iš lėto nuodija Baltijos jūrą
Autorė: Augusta Levickaitė
Baltijos jūra yra viena užterščiausių jūrų pasaulyje. Ji - tarp „pirmaujančių“ tiek organinių atliekų, tiek mikroplastiko taršos atžvilgiu. Tačiau Baltijos jūros dugnas turi daugiau paslapčių, apie kurias kalbama ne tiek daug. Tai - pirmojo ir antrojo pasaulinio karo laikais sumontuota ir po karo paskandinta amunicija bei cheminių ginklų komponentai.
Po pirmojo ir antrojo pasaulinių karų, daug nepanaudotų ginklų buvo paskandinti Baltijos ir Šiaurės jūrose. Šiuos ginklus sudarė tokia amunicija kaip bombos, raketos, granatos bei statinės su įvairiais cheminių ginklų komponentais. Taip pat, nuo karo laikų Baltijos jūroje, o ypač prie Suomijos krantų, gausu nesprogusių minų. Visus Baltijos jūroje nuskandintos amunicijos tipus ir jų aprašymus galima rasti Daimon projekto kataloge.
Manoma, kad mūsų jūroje šiuo metu yra apie 50 tūkstančių tonų cheminių ginklų komponentų, o amunicijos - net apie 200 tūkstančių tonų.
Tiksliai nustatyti šiuos kiekius jūroje yra sudėtinga, kadangi dauguma amunicijos skandinimo operacijų buvo neoficialios: kartais nustatytoje vietoje išmetamos dėžės buvo medinės ir nuplaukdavo tolyn, o be to - amunicija toli gražu nebuvo išmetama tik nustatytose vietose (žr. žemiau esantį žemėlapį).
Kartais ginklai iš savo vietos perkeliami ir netyčia - pavyzdžiui, pagauti žvejybinių laivų tinklų.
Žinomų ir įtariamų cheminių karinių medžiagų sąvartynų apžvalgos žemėlapis Helsinkio konvencijos zonai. Taip pat nurodyti pranešimai apie susidūrimus su cheminėmis karinėmis medžiagomis ir avarinės jų perkėlimo zonos. Šaltinis: HELCOM
Paskandinti ginklai - pavojingi ir po daugelio metų
Palaidota amunicija kelia pavojų tiek žmonių, tiek Baltijos jūros ekosistemų sveikatai. Nesprogusios minos yra ypatingai pavojingos žvejams, kurie gali pagauti minas savo tinklais. Todėl sugavę įtartiną daiktą, žvejai turėtų jo neliesti ir nedelsiant skambinti pagalbos numeriu 112 bei laikytis tarnybų duotų instrukcijų.
Negana to, viena pavojingiausių iš palaidotų ginklų išsiskiriančių medžiagų - savo išvaizda į gintarą itin panašus baltasis fosforas, pakankamai dažnai randamas Latvijos paplūdimiuose bei kitose Baltijos jūros pakrantėse. Išplautas į pakrantę, baltasis fosforas gali būti lengvai supainiojamas su gintaru, tačiau išdžiuvęs savaime užsiliepsnoja ir gali nudeginti oda ar aplink esančius daiktus. Be to, degdama ši medžiaga skleidžia nuodingus dūmus. Tad renkant gintarus patariama naudoti pirštines, nedėti surinktų radinių į kišenes ir leisti jiems gerai išdžiūti atviroje erdvėje. Daugiau apie šią medžiagą pasakoja Mokslo sriuba.
Na, o pavojus jūros ekosistemoms kyla dėl chemikalų, patenkančių į vandenį iš lėto rūdijant amunicijai. Įvairiose ginklų iškėlimo į paviršių operacijose, vykusiose nuo 1992 metų, buvo nustatyta, kad iškelti ginklai - surūdiję arba tušti. Tai reiškia, kad nuodingos cheminės medžiagos pateko į aplinką ir negali būti surinktos.
Nors jūros vandenyje dauguma cheminių junginių pakankamai greitai skyla iki nepavojingų medžiagų, kai kurie iš jų skyla labai lėtai ar degraduoja iki kitų nuodingų medžiagų. Dažniausias cheminis ginklas Baltijos jūroje yra garstyčių dujos, kurios silpnai tirpsta vandenyje ir todėl degraduoja lėtai. Kai kurios medžiagos (angl. Clark 1, Clark 2 ir adamsitas) virsta arseno junginiais, kurie yra toksiški ir linkę kauptis organizmuose. Taip per maistą iš jūros šie junginiai gali pasiekti ir žmogaus organizmą.
Tyrimų metu Baltijos jūros gyvūnuose (menkėse, midijose, plekšnėse bei vėžiuose) buvo rasta cheminių ginklų komponentų pėdsakų. Nors kiekiai nebuvo dideli, tačiau šių medžiagų organizmuose iš viso neturėtų būti.
Taip pat nustatyta, kad šios medžiagos neigiamai paveikia organizmų genetinę informaciją bei ląstelių vystymąsi. Svarbu paminėti, kad tyrimai rodo ne tik cheminių ginklų, bet ir sprogstamųjų medžiagų (pvz. TNT) neigiamą poveikį organizmams.
Daugelis šių cheminių medžiagų yra tankesnės už vandenį, todėl kaupiasi jūros dugne. Deja, tai lemia, kad būtent jūros smėlyje gyvenantys organizmai yra paveikiami didžiausiais toksiškų cheminių medžiagų kiekiais. Tą įrodo ir bioįvairovės tyrimai amunicijos laidojimo vietose, kurių metu paaiškėjo, kad užterštose dugno nuosėdose rūšių įvairovė yra penkis kartus mažesnė nei tolimesnėse vietovėse.
Sprendimų paieškos
Iškelti ginklus į paviršių šiuo metu yra labai sudėtinga, pavojinga ir brangi operacija, tačiau ieškoma naujų būdų, kaip iškėlimą atlikti efektyviau. Kalbant apie minas, dalį rastų minų karininkai susprogdina, kad jos nesukeltų grėsmės žmonėms.
Ir nors dėl operacijų sudėtingumo ir pavojų iki šiol daugumos šalių sprendimas buvo palikti nuskendusius ginklus ramybėje, auganti didelės cheminės taršos grėsmė bei planai vystyti jūrinės vėjo jėgaines skatina kuo greičiau rasti sprendimus.
Tarpvyriausybinė organizacija HELCOM sprendžia įvairias Baltijos jūros problemas, ir amunicijos klausimas kartais iškyla organizacijos šalių susitikimuose. Paskutiniame susitikime 2022 metų gruodžio 13 d. Kylio mieste Vokietijoje buvo aptariamas šios problemos mąstas bei pradėtas naujas dialogas sprendžiant tolimesnius žingsnius, leisiančius atsikratyti Baltijos jūrą nuodijančių nuskendusių ginklų.
Šaltiniai:
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0141113620302105
https://helcom.fi/baltic-sea-trends/hazardous-subtances/sea-dumped-chemical-munitions/
https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S0141113613001463
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0141113621000131
https://helcom.fi/dumped-munitions-are-on-the-roundtable-in-kiel/
