Po vandeniu irgi sninga!

Lietuvoje neseniai iškrito pirmasis šių metų sniegas. Ta proga klausiame - ar žinojai, kad po vandeniu irgi sninga? Be to, ne tik žiemą. O dar, pasirodo šis reiškinys yra būtinas daugybės organizmų išgyvenimui!

Jūriniu sniegu vadinamos įvairios dalelės, lėtai grimztančios iš paviršiaus link jūros dugno, atrodančios visai kaip tyliai žiemą iš dangaus krintančios snaigės.

Kodėl šios dalelės atkeliauja būtent iš vandenyno paviršiaus? Ogi todėl, kad tik paviršiniuose sluoksniuose gyvena vandens dumbliai - fitoplanktonas, kuris maitina daugybę ten gyvenančių gyvūnų. Nesuvalgytas ir žuvęs fitoplanktonas, o taip pat ir kiti yrantys gyvūnai, išmatos ir kitos medžiagos suformuoja nedideles daleles. Šios dalelės yra veikiamos Žemės traukos ir, kaip ir dauguma dalykų vandenyje, iš paviršiaus grimzta žemyn. Taip jos tampa vadinamuoju jūriniu sniegu. Nedidelės dalelės kartais sulimpa į didesnes ir atrodo visai kaip idilišką žiemos vakarą iš dangaus krintantys sulipę snaigių gumulai.

 

Jūrinis sniegas - džiaugsmas gelmių gyventojams

Ne ką mažiau nei vaikai iškritus pirmajam sniegui, jūriniu sniegu turėtų džiaugtis vandenyno dugne gyvenantys gyvūnai. Jiems didelėse tamsiose gelmėse rasti maisto - tikrai nelengva užduotis. Išties, mokslininkai mano, kad jūrinis sniegas - pagrindinis daugybės gelmių gyvūnų ir mikroorganizmų maisto šaltinis. Tarp įdomesnių pavyzdžių - jūriniu sniegu besimaitinantys vampyriniai kalmarai, kuriuos gali pamatyti vaizdo įraše.

 

Reikšmė klimatui

Jūrinis sniegas turi reikšmę ir klimato kontekste. Paviršiuje gyvenantis fitoplanktonas iš aplinkos šalina anglies dioksidą (vienas iš šiltnamio efektą sukeliančių dujų), sugerdamas jį į savo organizmą. Žuvęs ir virtęs jūriniu sniegu, fitoplanktonas nusineša šį sugertą anglies dioksidą į gelmes. Kadangi didelėse gelmėse esantis vanduo atsinaujina ir grįžta į paviršių ypač lėtai, užtikrinama, jog šis anglies dioksidas nepasieks paviršiaus ir negrįš į atmosferą bent kelis tūkstančius metų!

Taigi, jūrinis sniegas veikia ir kaip anglies transportas į jūros dugną, kuriame lyg kokioje saugykloje jis pasilieka ilgam laikui, taip nepasklisdamas į mūsų atmosferą ir neskatindamas dar intensyvesnės klimato kaitos. Gerai, kad vandenyne sninga ne tik žiemą!

Šaltinis: https://doi.org/10.1016/j.pocean.2014.08.005

Previous
Previous

Vandenyno ABC: Kas tas fitoplanktonas?

Next
Next

Vandenyno ABC: Kodėl bąla koraliniai rifai?