Velykos po bangom: įdomiausi jūros gyvūnų kiaušiniai
Ar žinojai, jog povandeniniame pasaulyje yra gausu labai gražių ir neįprastų margučių?
Plikažiaunių, dar vadinamų jūros šliužais ar zuikučiais (angl. nudibranch), kiaušinėliai yra sutelkti į kaspiną primenančią drebučių masę.
Kad apsisaugotų nuo plėšrūnų, jų kiaušiniai yra toksiški!
Aštuonkojų kiaušinėliai - vieni įspūdingiausių. Aštuonkojės mamos yra be galo atsidavusios savo kiaušinėlių priežiūrai: jos be perstojo judina vandenį, kad jaunikliai gautų pakankamai jame esančio deguonies, o pačios nustoja maitintis, nes niekad nepalieka mažylių be priežiūros.
Deja, išperėjusios aštuonkojukus, jos miršta nuo išsekimo.
Aštuonkojams mielumu nenusileidžia ir kito galvakojo moliusko - sepijos kiaušinėliai. Tačiau skirtingai nei aštuonkojės, mamos sepijos savo kiaušinėlių neprižiūri.
Nors koralai gali daugintis vegetatyviniu būdu, t.y. atlūžęs koralo fragmentas gali tapti nauju organizmu, jie taip pat dauginasi ir lytiškai. Toks dauginimasis įvyksta tik kartą per metus, esant tam tikrai mėnulio fazei ir vandens temperatūrai. Šio fenomeno metu ištisos koralų kolonijos sinchroniškai išleidžia savo lytines ląsteles į vandenį, sukurdamos povandeninę pūgą primenantį vaizdą. Susijungus moteriškai ir vyriškai lytinėms ląstelėms, gauname apvaisintą koralo kiaušinėlį.
Kai kurios ryklių rūšys taip pat deda kiaušinius! Jie yra vadinami undinių rankinėmis (angl. mermaid's purse).
Pirmąsias vystymosi savaites, rykliuko embrionas dar neturi žiaunų. Tačiau embriono maišelis yra nepralaidus vandeniui ir taip apsaugo ten esantį rykliuką. Apie trečiąją augimo savaitę, išsivysčius žiaunoms, maišelio galuose atsiveria skylutės ir įleidžia jūros vandenį vidun - rykliukas išmoksta kvėpuoti po vandeniu. Kai rykliukas tampa pasiruošęs savarankiškam gyvenimui, jis palieka maišelį.
Undinių rankinės neretai yra randamos išplautos ant kranto. Pagal jų formą galima nustatyti ir ryklio rūšį!
Dar dažniau paplūdimiuose galima rasti ir kai kurių rajų kiaušinių liekanų. Pastarieji atrodo kaip pagalvėlės ir neretai painiojami su jūros dumbliais.
Šiuos kiaušinius, įvilktus į kiaušinio maišelį, rajos padeda jūros dugne, kur jie vystosi iki keliolikos mėnesių.
Ryklių ir rajų kiaušiniai yra ne vieninteliai, turintys asocijacijų su undinėmis. Pavyzdžiui, spiralės formos kiaušinėlių masė, priklausanti plėšriam pilvakojui moliuskui Busycon carica, yra vadinama undinės karoliais.
Ši kiaušinių pynė paprastai pritvirtima prie dugno, tačiau neretai atplyšta ir nuplaukia tolyn, nešama srovių. Tai padeda moliuskui plisti.
Nuotr. šaltinis: Wikimedia
Paprastoji mėnulžuvė yra didžiausia kaulinė žuvis pasaulyje - už ją didesnės tik kai kurios kremzlinės žuvys, pavyzdžiui bangininis ryklys. Jai priklauso ir kitas rekordas: patelė mėnulžuvė neršto metu išleidžia daugiausia kiaušinėlių iš visų stuburinių gyvūnų - net 300 milijonų!
Nors lietuvių kalboje ši žuvis yra vadinama mėnulžuve dėl savo mėnulį primenančios formos, angliškai ši žuvis vadinama sunfish (saulažuvė - lietuvių kalboje tai visai kita žuvis!). Manoma, jog ji šį vardą anglų kalboje ji gavo dėl saulę primenančio savo kiaušinėlio.
Negalime nepaminėti ir jūros vėžlių kiaušinių, kurie yra tikrai ypatingi! Kitaip nei paukščių, vėžlių kiaušiniai (primenantys teniso kamuoliuką) turi minkštą lukštą, kad neįtrūktų krisdami į išraustą smėlio duobę - lizdą.
Įdomi vėžlių kiaušinių savybė yra ta, jog nuo smėlio kuriame jie sudėti temperatūros priklausys lizdo vėžliukų lytis. Esant šiltesniam smėliui, iš kiaušinių išsiris patelės, ir atvirkščiai. Temperatūrai svyruojant, išsirita abiejų lyčių vėžliukai. Deja, sparčiai šylant klimatui, išsirita vis mažiau vyriškos lyties vėžliukų. Tai kelia didžiulę grėsmę vėžlių populiacijoms, nes atsiranda neproporcingai didelis skaičius patelių ir per mažai patinėlių.
Beje, paplūdimyje pastebėjus, kad iš kiaušinių išsiritę vėžliukai bėga į jūrą, svarbu jų neliesti, neimti ir nestabdyti. Kad pagerintų savo išgyvenimo galimybes, vėžliukai turi savarankiškai pasiruošti kelionei link jūrų srovių ir neiššvaistyti per daug energijos.
