Besivystančios šalys – pasiturinčių šalių plastiko sąvartynai
Mums nereikia rūpintis savo šiukšlėmis – mes jas rūšiuojame, tvarkingai išmetame, ir aklai pasitikime, jog po surinkimo jos bus tinkamai perdirbtos.
Tačiau gal vis dėlto verta susimąstyti, koks yra tolesnis mūsų atliekų kelias?
Atliekų rūšiavimas - rodos nekaltas, ir netgi pavyzdingas veiksmas, gali būti globalinio dydžio problemos pradžia. Pasirodo, jog neretai ekonomiškai išsivysčiusioms valstybėms, įskaitant Lietuvą, yra žymiai pigiau savo plastiko atliekas išplukdyti „perdirbimui“ į kitapus pasaulio esančias mažiau išsivysčiusias šalis, negu kad užsiimti tuo pačioms. Daugelio nuostabai, mūsų atliekos nėra perdirbamos mūsų sienų ribose. Dalis jų krovininiais laivais išplaukia į tolimas atogrąžų valstybes, kur jų likimas, deja, yra menkai žinomas.
Plastiko importas iš turtingų valstybių ir perdibimas yra pelninga ir legali eko industrija, ypač populiari besivystančiose šalyse. Deja, ten atsiranda vis daugiau nesąžiningų kompanijų, kurios gudriai prisidengdamos ekologijos vardu naudoja dar pelningesnę strategiją: importuotas šiukšles degina arba paprasčiausiai išmeta į sąvartynus. Besilydantis plastikas išskiria kenksmingas dujas į orą, o irdamas sąvartynuose išleidžia toksinus, kurie patenka į dirvožemį. Galiausiai šios medžiagos pasiekia vidaus vandenis bei neišvengiamai vandenynus, kur kaupiasi ir nuodija ten gyvenančius organizmus.
Užterštumas plastiku Balio paplūdimyje, Indonezija.
theconversation.com
Netinkamai deginant plastiką, išskiria labai aukštas CO₂ dujų kiekis, dėl kurio toliau aštrinama ir taip opi klimato kaitos problema. Plastikinės pakuotės galiausiai pasiekia jūras ir vandenynus, kur toliau cirkuliuoja aplink Žemę nešamos srovių ir sukeldamos nesuskaičiuojamą kiekį jūros gyvūnų mirčių. Teigiama, jog greitu metu plastiko jūrose bus daugiau negu žuvų. Galiausiai, neperdirbtas plastikas toliau skatina naujo plastiko gamybos poreikį, nes nėra panaudojamas dar kartą.
Indonezijos pareigūnai tikrina konteinerį, pilną nelegaliai importuoto plastiko.
Aut. Sei Ratifa, AFP
2018 metais Kinijai, prieš tai vadintai planetos sąvartynu, uždraudus plastiko atliekų importą, šiukšlių gabenimo taikiniais tapo kitos pietryčių Azijos šalys: Filipinai, Malaizija, Vietnamas, Tailandas bei Indonezija. Visos minėtos valstybės yra jūrinės, tad atsiranda didžiulė tikimybė, kad jei čia plastikas nebus tinkamai perdirbamas, jis atsidurs ne kur kitur, o vandenynuose.
Pasirodo, jog prie to prisidedame ir mes. Pasak Aplinkos Apsaugos Agentūros, Lietuva dešimtis tonų savo plastiko atiliekų eksportuoją į Malaiziją. Pasaulinė žiniasklaida 2019 metais pranešė, jog Lietuvos šiukšlių konteineriai, keliavę į Malaiziją, buvo sugrąžinti mums atgal. Malaizijos valdžia, nenorinti savo šalies paversti sąvartynu ir išlaikyti orumą, paskelbė karą šiukšlių importui ir „perdirbimui“. Be Lietuvos, atliekos buvo parplukdytos atgal į tokias valstybes kaip JAV, Jungtinė Karalystė, Kanada, Japonija, Prancūzija ir į kitas pasiturinčias šalis.
Aišku yra viena: šiukšlių eksportavimas į mažiau išsivysčiusias šalis yra netvari ir nesąžininga praktika, kuri neigiamai atsiliepia ne tik importuojančioms šalims, bet ir turi ilgalaikį žalingą poveikį žmogui bei gamtai.
