Švytintys gelmių rykliai
Nuotr.: Mallefet J. ir bendraautorių mokslinė publikacija
(2021, Frontiers in Marine Science) https://doi.org/10.3389/fmars.2021.633582
Šokoladiniai dygliarykliai (nuostabus lietuviškas Dalatias licha, angl. kitefin shark pavadinimas) gyvena įvairiose pasaulio jūrose, paprastai 300-1800 metrų gylyje. Ši zona dar vadinama tamsos zona. Tačiau negalima teigti, kad jai būdinga visiška tamsa – ten aptinkama ne viena rūšis švytinčių organizmų. Šis reiškinys, kuomet gyvi organizmai su biocheminių reakcijų pagalba skleidžia šviesą, vadinamas bioliuminescencija.
Kaip vyksta šis bioliuminescencijos reiškinys? Šviesą skleisti gebantys gyvūnai paprastai savo kūne turi medžiagą, vadinamą liuciferinu, bei su juo reaguojantį fermentą, vadinamą liuciferaze. Šių dviejų medžiagų cheminės reakcijos metu išsiskiria regima šviesa. Tačiau tokia reakcija aptinkama ne tik rykliuose - mums daug geriau pažįstamą jos variantą galime rasti sausumoje: tikriausiai beveik visi kadanors gyvenime esame regėję švytinčius jonvabalius.
Grįžtant prie šokoladinių dygliaryklių – nors jau yra nustatyta ne viena švytinčių ryklių rūšis, ši – didžiausia iš jų. Šokoladiniai dygliarykliai užauga iki 180 centimetrų ilgio ir yra didžiausi iki šiol mokslui žinomi šviesą skleidžiantys stuburiniai gyvūnai. Be to, jie yra ir vieni lėčiausių ryklių.
Kam jiems skleisti šviesą? Tikriausiai iš pradžių skamba nelogiškai, tačiau manoma, kad tai jiems padeda užsimaskuoti. Pasirodo, tamsiose gelmėse žvelgiant iš apačios į viršų, pastebimas nežymus švytėjimas ateinantis nuo saulės apšviesto vandens paviršiaus. Tad mokslininkai mano, kad skleisdami melsvą šviesą rykliai susilieja su šiuo fonu ir taip išlieka mažiau pastebimi žemiau esančių savo aukų – įvairių smulkesnių ryklių rūšių. Kitas variantas – galbūt taip šie rykliai apšviečia jūros dugną, kad galėtų geriau aptikti savo aukas. Visgi, šie paaiškinimai dar nėra galutiniai ir mokslininkai toliau siekia išsiaiškinti tikslias daugybės jūros gelmių gyvūnų bioliuminescencijos paskirtis.
