Kas slypi po bangom?
Pažink
Ar žinojai, kad net 80% vandenyno - dar nepažįstama žmogui? Tačiau šiandien žinome, kad gera jo būklė kritiškai svarbi žmonijos išlikimui.
Domėkis
Lietuvoje vandenyno temos nepasižymi dideliu populiarumu. Mūsų tikslas - kelti visuomenės susidomėjimą ir suvokimą apie mėlynąją Žemės dalį ir jos ekosistemas.
Saugok
Sakoma, pažinimas įkvepia rūpestį. Skleisdami vandenyno žinią, mes siekiame vystyti juo besirūpinančią Lietuvos visuomenę.
Vandenyno
istorijos
Vandenyno ABC
Mados industrija yra rikiuojama tarp taršiausių industrijų, o labiausiai prie to prisideda greitoji mada, gaminanti rūbus greitai, pigiai ir dažnai nekokybiškai. Kadangi naujų madingų rūbų galima įsigyti už mažesnę kainą, pasikeitė žmonių apsipirkimo įpročiai: jie pradėjo pirkti daugiau ir dėvėti trumpiau. Kokį poveikį tai daro Žemei?
Turbūt jau ne kartą girdėjai, kad anglies dioksidas (CO2) sukelia globalinį atšilimą. Taip yra todėl, nes šios dujos geba savyje kaupti šilumą, kurią vėliau išleidžia atgal į atmosferą visomis kryptimis. Tokiu būdu į Žemę sugrįžta apie 50% CO2 sukauptos šilumos ir dėl to turime šiltnamio efektą. Bet ar žinai, kaip konkrečiai CO2 veikia mūsų žemę ir jūrą?
Apie 80 % visų pasaulio prekių yra transportuojama laivais. Tai yra sąlyginai greitas, pigus ir mažiausiai anglies dioksido išmetantis transportas, tačiau dėl jo ekosistemos visame pasaulyje susiduria su kita problema – bioinvazijomis.
Kaip apsaugoti vandenyno bioįvairovę nuo begalės jai kylančių grėsmių? Nuo kai kurių iš jų, tokių kaip klimato kaita, taip paprastai jūros ekosistemų neapsaugosi. Tačiau nuo įvairių neigiamai ekosistemas veikiančių žmogaus veiklų, tokių kaip intensyvi žvejyba ar jūros dugno kasyba, apsaugoti gali padėti saugomų jūrinių teritorijų steigimas.
Kas naujo?
Daugybės gyvūnų žūtimi dažnai pasibaigiančius naftos išsiliejimus valyti itin sudėtinga, tačiau šių metų Prezidento Valdo Adamkaus aplinkosauginės premijos laureatė, Klaipėdos universiteto mokslininkė dr. Tatjana Paulauskienė su komanda neseniai užpatentavo naują, aplinkai draugišką būdą valyti naftą panaudojant mikroorganizmus.
Šiukšlių salos vandenyne, mikroplastikas visur aplinkui – tikriausiai jau teko girdėti šiuos nerimą keliančius dalykus. Tačiau kiek žinai apie šiukšlių situaciją mūsų Baltijos jūros pakrantėse? Jei neteko daug apie tai girdėti, nenuostabu – dar tik visai neseniai pasirodė pirmųjų jūros šiukšlių tyrimų Lietuvoje rezultatai. Kviečiame su jais susipažinti!
Ar ir tavo mintis kartais aplanko futuristinės povandeninių pastatų idėjos? Įsivaizduok - sėdėti prie pietų stalo ir pro langus stebėti povandeninį gyvenimą. Jei tai sužadina tavo vaizduotę, neabejojame, kad bus įdomu susipažinti su naujausiais ypatingo povandeninio statinio, prilygsiančio Tarptautinei Kosminei Stočiai, planais!
Per pastaruosius 4 metus, net 99% Floridos pakrantėse išsiritusių jūros vėžlių buvo moteriškos lyties. Panašūs skaičiai nustatyti ir Didžiojo Barjerinio Rifo teritorijose. Kas atsitiko patinėliams ir kaip toks didelis lyčių kontrastas paveiks šių gyvūnų populiacijas?
Į ekspediciją po Antarktidą išplaukęs „Endurance” laivas nuskendo 1915-aisiais metais apsuptas ledo lyčių. Dabar, po daugiau nei šimto metų, itin gerai išsilaikiusios jo liekanos buvo atrastos maždaug 3 kilometrų gylyje, o ant jų - ir gyvybės įvairovė.
Naujas mokslininkų atradimas atskleidė plačiai paplitusio jūrinio mikroorganizmo gebėjimą gaminti jam reikalingą deguonį visiškoje tamsoje.
Aštuonkojų elgseną stebintys mokslininkai kiekvieną kartą pasidalina vis labiau pribloškiančiais pastebėjimais. Šių moliuskų gyvenimas, panašu, ganėtinai pasiutęs - tą patvirtina ir nauja, keista mokslininkų dėmesį patraukusi šių gyvūnų elgesio apraiška - po ranka pasitaikiusių objektų mėtymas.
Jūros organizmų bioįvairovė neretai tampa naujų mokslinių išradimų įkvėpimo šaltiniu. Taip atsitiko ir su ūsakojais vėžiagyviais - smulkiais jūros gyvūnais, kurių išskiriamos medžiagos suteikė puikių minčių medicinos technologijų kūrėjams.
Neseniai pasirodęs šeštasis Tarpvyriausybinės Klimato Kaitos Komisijos (IPCC) vertinimas, ties kuriuo dirbo 234 mokslininkai iš 66 valstybių, toli gražu nenuteikia pozityviai - nors to jau kurį laiką buvo galima tikėtis, turėdami omenyje žmogaus veiklos mastus. Taigi, ką šiame vertinime nustatė ekspertų komisija?
Pasak Europos Komisijos, apie 80% vandenynų šiukšlių yra plastikas, o 50% - būtent vienkartinio plastiko produktai. Siekiant sumažinti šį procentą, nuo 2021 m. liepos 3 d. vienkartinės plastikinės lėkštės, stalo įrankiai, šiaudeliai, balionų lazdelės ir ausų krapštukai negali būti pateikiami ES valstybių narių rinkose.