Užterštumas Baltijos jūroje
Pasakoja Rimantė Balsiūnaitė - aplinkos mokslų magistrantė, nardytoja ir viena iš po bangom įkūrėjų
Mūsų tyrimų kateris mažas, bet į jį telpa viskas, ko mums reikia: dronas, skirtas jūros dugno stebėjimui, vandens filtravimo prietaisai bei keliolika mėgintuvėlių vandens ir jūros dugno mėginiams talpinti. Kateris skrieja per bangas mane ir dar du mokslininkus taškydamas vandeniu. Nutolstame apie dešimt kilometrų nuo kranto ir sustojame - laikas šokti į vandenį ieškoti moliuskų lervų. Aš šoku pirmoji, matau, kaip už kelių dešimčių metrų mane stebi ruonis. Paimu kelis mėginius. Jau šį vakarą juos nuvešime į laboratoriją ir stebėsime ar juose yra moliuskų lervų. Jeigu rasime, auginsime iki tokio dydžio, kol suaugėlius bus galima perkelti į Baltijos jūrą.
Nuotrauka: visibleearth.nasa.gov
Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, turinti bene didžiausią negyvąją zoną.
Tikriausiai kyla klausimas, kodėl mes norime moliuskus auginti Baltijos jūroje? Tai mokslinis eksperimentas. Mokslininkai siekia sužinoti ar moliuskai galėtų pašalinti azotą ir fosforą iš Baltijos jūros pakrančių. Reikalas tas, kad šių cheminių medžiagų Baltijos jūroje yra daugiau nei per daug. Šios medžiagos į jūrą patenka iš miestų (netinkamai išvalytų nuotekų, kurios patenka į upes ir vėliau į Baltijos jūrą), ūkio laukų (fosforas ir azotas yra pagrindinės trąšų sudedamosios medžiagos) bei kitų šaltinių.
Fosforas ir azotas yra pagrindinės fitoplanktono mitybinės medžiagos. Bet dėl didelio šių medžiagų kiekio jūros planktonas gauna per daug maisto ir pradeda sparčiai daugintis - vyksta eutrofikacija. Planktono gyvenimas, nors ir prasmingas, nėra labai ilgas. Miręs planktonas suyra ir leidžiasi dugno link, o gyvas planktonas uždengia jūros paviršių. Taip į vandenį nebepatenka šviesa, nebevyksta deguonies gamybos procesas – fotosintezė ir po truputį vanduo netenka deguonies – degraduoja. Jūros dalis, kurioje deguonies beveik nėra, vadinama „mirties zona“, nes visi organizmai, negalintys iš čia pasitraukti arba tie, kurie nėra prisitaikę gyventi be deguonies, miršta.
Europos Sąjunga siekia sumažinti fosforo ir azoto taršą jūroje. Deja, iki šiol naudojamos priemonės nėra pakankamos.
Kaip kiekvienas iš mūsų galėtų prisidėti prie fosforo ir azoto mažinimo Baltijos jūroje?
Rinktis produktus be aplinkai kenksmingų medžiagų bei remti ūkininkus, kurie savo ūkiuose nenaudoja cheminių trąšų.
Nemesti nesunaudotų vaistų į klozetą ar kriauklę, nes vandens valymo įrenginiai nesugeba pilnai išvalyti cheminių medžiagų. Senus vaistus nunešti į vaistinę.
