Atlanto srovių lėtėjimas - ryškiausias per visą tūkstantmetį. Ką tai reiškia?
Atlanto srovių sistema - viena svarbiausių Žemės vandenyno srovių sistemų, kurios paskirsto šilumą po planetą. Tad galime suvokti, jog ji atlieka svarbų vaidmenį klimato reguliavime - ypatingai Europos žemyne, kuriam ši srovė daro didelę įtaką.
Tačiau šviežiai Nature žurnale išspausdintame moksliniame straipsnyje pasidalinta duomenimis, kurie rodo jog nuo XX amžiaus ši srovių sistema pradėjo lėtėti taip greitai, kaip dar nėra buvę per paskutinį tūkstantmetį.
Kaip veikia Atlanto srovių sistema?
Įsivaizduok besisukančią konvejerio juostą. Būtent tokiu principu Atlanto srovių sistema šiaurės link neša šiltą paviršinį vandenį, susiformavusį tropinėse zonose arčiau Žemės pusiaujo. Kildamos į šiaurę šios srovės atiduoda savo šilumą į atmosferą, taip pašvelnindamos vidutinių platumų, kuriose randamės ir mes, klimatą. Pasiekęs šiauriausias planetos dalis ir gerokai atvėsęs, šių srovių nešamas vanduo pasunkėja (fizika - šaltesnis vanduo turi didesnį tankį). Sunkesnis vanduo grimzta gilyn, ir toliau vandenyno gilumomis grįžta atgal link pusiaujo, kur procesas kartojasi iš naujo.
Kodėl ši cirkuliacija lėtėja?
Vandenyno srovių cirkuliacija. Raudona spalva žymi šiltesnes paviršines sroves, mėlyna - šaltas gilumines.
Šaltinis: NOAA
Tai siejama su itin sparčiai dėl žmogaus veiklos vykstančia klimato kaita. Kad dėl jos srovių cirkuliacija lėtės prognozuota jau seniau, tačiau dabar surinkti reikšmingi įrodymai, atskleidžiantys, kad tai iš tiesų vyksta, ir vyksta greitu tempu. Kodėl? Jau skaitei, kad šiltas vanduo pasiekęs šiaurę atvėsta, pasunkėja ir grimzta gilyn, toliau “sukdamas” srovių konvejerio juostą. Tačiau dėl klimato kaitos, šiaurėje atsidūręs vanduo turi vis mažiau progų pasunkėti - tirpstantys Grenlandijos ledynai ir didėjantis kritulių kiekis padaro vandenį gėlesniu, o gėlesnis vanduo - lengvesnis. Toks vanduo mažiau grimzta ir šis konvejeris ima suktis vis lėčiau.
Kaip tai gali atsiliepti Europos klimatui?
Kadangi veikianti Atlanto srovių sistema švelnina Europos klimatą, jai lėtėjant turėtų dažnėti ekstremalesnės orų situacijos - stipresni žiemos snygiai bei intensyvesnės karščio bangos vasarą. Kitas mokslininkų žingsnis - tiksliau nustatyti galimas šio lėtėjimo pasekmes klimatui bei vandenyno ekosistemoms.
