Jūros gyvūnai - ir po 900 metrų ledo sluoksniu
Ar rastume gyvūnų po šimtais metrų ledo atšiaurioje Antarktidoje? Pasirodo, taip.
Nuotr. šaltinis: British Antarctic Survey
Britų Antarkties Tyrimų grupė (British Antarctic Survey) pragręžė 900 metrų storio Antarktidos ledo šelfą (ledo dangą, dengiančią vandenyną) siekdami paimti dugno nuogulų mėginių, tačiau netikėtai atrado nedidelę ekosistemą.
Tarp aptiktų gyvūnų - daugiau nei 10 pinčių rūšių bei porą dešimčių kol kas neidentifikuotų organizmų. Pintys - nejudrių bestuburių gyvūnų tipas. Taip, tai tie gyvūnai, kurie mums neitin primena gyvūnus dėl savo nejudrumo - tačiau jie maitinasi kitais organizmais bei pradeda savo gyvenimus kaip judrios lervos. Pintys maitinasi filtruodamos vandenyje plaukiojančius mikroorganizmus, pavyzdžiui bakterijas ir fitoplanktoną.
Atrasti tokias gyvybės formas šiose sąlygose - neįprasta, turint omenyje, kad po tokio storio ledo sluoksniu turėtų trūkti maisto medžiagų. Fitoplanktonas, kuriuo paprastai prasideda mitybos grandinės jūrose, vykdo fotosintezę (taip pat, kaip augalai sausumoje). Tam jam reikia šviesos, kurios po tokiu ledo sluoksniu visiškai nėra - tad fitoplanktono ten rasti negalėtume.
Galbūt pagalvojote - bet juk net tamsiame vandenyno dugne kažkokiu būdu randama gyvybės, tad kuo ypatingas šis atvejis?
Ogi tuo, kad vandenyno gilumose esantys organizmai paprastai maitinasi iš vandens paviršiaus krentančiomis maisto dalelėmis, kas šiuo atveju nėra įmanoma kai tave dengia keli šimtai metrų ledo. Nors šalia atradimo vietos aptikta srovė, maisto dalelės iš artimiausios vietos, kurioje vyksta fotosintezė, šia srove turėtų nukeliauti nuo 625 iki 1500 kilometrų atstumą.
Kol kas nežinoma, kuo ir kaip dažnai maitinasi šie gyvūnai, nei ar tai mokslui jau pažįstamos rūšys. Tačiau aišku viena - gyvybė geba prisitaikyti prie atšiauresnių sąlygų, nei tikėtasi. Tolimesni atrastų poledinių Antarktidos ekosistemų tyrimai galėtų padėti mokslininkams sužinoti daugiau apie gyvybę, besivysčiusią storais ledynais padengtoje Žemėje prieš 700 milijonų metų.
Kokią naudą mums duotų tokios žinios?
Gerai suprasdami įvairių gyvybės formų prisitaikymą prie skirtingų aplinkos sąlygų, galime efektyviau prognozuoti kas vyktų įvairiose planetos ekosistemose skirtinguose ateities scenarijuose.
Pamatyk, kaip atrodė po Antarktidos ledu užfiksuoti vaizdai Britų Antarkties Tyrimų grupės vaizdo įraše:
