Mokslininkai atskleidžia ryklių migravimo ypatumus
Klausimas, kaip rykliai kiekvienais metais nukeliauja tūkstančius kilometrų grįždami į tas pačias veisimosi vietas, jau daugelį metų nedavė ramybės mokslininkams.
Naujai publikuotas straipsnis, tiriantis mažųjų kūjaryklių jauniklius, atskleidžia, jog jie yra jautrūs Žemės magnetinio lauko kitimams ir naudojasi tuo kaip GPS navigacija orientuojantis plačiame vandenyne.
Pasaulio vandenynas yra nepaprastai gilus ir didelis, tačiau ten gyvenanties rykliams nekyla vargo įveikti dešimčių tūkstančių kilomterų ilgio atstumus šioje trijų dimensijų erdvėje migruojant į savo veisimosi vietas. Pavyzdžiui, specialių gyvūnų žymeklių pagalba yra užfiksuota, jog vienas didysis baltasis ryklys, migruojantis tarp Pietų Afrikos ir Australijos, kasmet sugrįžta į lygiai tas pačias vietas šių nutolosių šalių pakrantėse.
Kaip jie nepasiklysta tokiose platybėse, ir kaip jie žino, kur tiksliai turi keliauti? Šias mįsles stengėsi įminti ne vienas jūrų biologas, ir galiausiai paslaptį pavyko atskleisti Florida State universiteto mokslininkams.
Mažieji kūjarykliai tyrimo baseine. Nuotr. autorius Bryan Keller
Tyrimas buvo atliktas pasitelkiant į pagalbą 20 gamtoje sugautų mažųjų kūjaryklių (Sphyrna tibuto). Mokslininkai atliko eksperimentą, kuriame manipuliavo geomagnetiniu lauku, ir stebėjo šių žuvų elgseną baseine.
Specialiu įrenginiu tyrėjai užblokavo Žemės magnetinio lauko spinduliuotę ir ją pakeitė dirbtinais signalais, atspindinčiais visai kitą vietovę, negu kad kur buvo pagauti rykliai. Kuomet magnetinio lauko pakeitimo metu rykliai buvo "perkelti" į lokaciją 600 km piečiau nuo jų "namų", jie pakeitė savo plaukimo kryptį ir pradėjo keliauti į šiaurę - "namų" link.
Toks elgesys įrodo, jog rykliai geba pajusti ir orientuotis pagal magnetinį lauką ir jo pagalba nustatyti į gimtąją vietą vedančią kryptį.
Iš tiesų, rykliai nėra vieninteliai jūros gyvūnai, naudojantys Žemės magnetę spnduliuotę orientacijai. Vėžliai logerhedai, lašišos ir langustai, taip pat turi šį ypatingą gebėjimą.
