Tam tikri jūros gyvūnai, tokie kaip rykliai bei jūros žinduoliai, užima ypač svarbią rolę stabilių jūrinių mitybos tinklų palaikyme.[1] Tai reiškia, kad drastiškai sumažėjus šių gyvūnų skaičiui, vienų rūšių pradeda nekontroliuojamai daugėti, o kitų - sparčiai mažėti.

Taip atsitiko, pavyzdžiui, vakarinės Šiaurės Amerikos pakrantės rudadumblių miškuose. Išnaikinus jūrines ūdras, ten ėmė greitai daugintis jų mėgstamas maistas - jūros ežiai, kurie savo ruožtu minta rudadumbliais.[2] To pasekmė - dėl sparčiai padidėjusio jūros ežių kiekio itin sumažėję prieš rudadumblių miškų, turtingų savo bioįvairove, plotai.

Deja, kai kurios kertinės rūšys toliau sparčiai nyksta. Nuo to ypatingai kenčia rykliai - kasmet vien dėl žvejybos žūna apie 100-200 milijonų individų.[3]

Tokiais dideliais kiekiais rykliai daugiausiai medžiojami vien dėl jų pelekų, iš kurių Rytų Azijos šalyse gaminama ryklio pelekų sriuba.